 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Mano didelis juodas pasaulis.
Naršydama po žiniatinklį (suprask - internetą), radau, mano nuomone, labai gražią ir menišką nuotrauką. Lyg kažkokia nostalgija persipina su paslaptingumu ir šėlsmu. Labai jau romantiška asmenybė pavaizduota: priešinimasis vėjui, jaunas kūnelis su rimtomis, atrodo patyrusiomis akimis… Čia mano vertinimas. Dalinuosi.
Kol buvau dingus, kolegos blogeriai tikrai nesėdėjo vietoje. Per visą tą laiką pražiopsojau 646 išminties ir kūrybiškumo perlus. Gal galėtumėt padaryti summary apie savo pasiekimus, naujus išgyvenimus, gyvenimo peripetijas ir intrigėles :)? Jau vien nežinau.lt 237 įrašų skaitymas būtų tolygus keletui rimtų knygų su daug daug puslapių… Beje, galiu labai pasidžiaugti ir labai nurausti iš gėdos: net man ir nerašant, lankytojų pastoviai yra, ir pakankamai nemažai, o jau degu degu iš gėdos, nes kaip ir įsipareigojus jaučiuos jiems. Pasirodo mano marazmai gali būti įdomūs :)!
Kągi… Po truputį baigia praūžti maratonas mokslai + darbas + jokio miego. Liko keletas darbų ir bus galima laukti maloniųjų egzaminų ir taip mano nemėgstamų Kalėdų. Supraskit teisingai: man patinka šventinė pakili nuotaika, tas pigus (o kartais ir ne) puošimasis ir komercinis pompazmas, tik pačių Kalėdų nemėgstu, nes jos visos vienodos - ploji delniukais laukdamas iš Kalėdų senio kažko ypatingo, o eilinį kartą gauni kažką a la “nežinojau, ką nupirkt, bet kaip ir priklauso kažką dovanot, todėl užsimerkęs bedžiau pirštu į labiausiai kaip kalėdinėms dovanoms nepageidaujamų šmutkių sąrašą ir VUOLIA, o dabar klyk iš džiaugsmo, nes mano dovana yra cool”… Bet grįžtant prie mokslų, pastaruoju metu intensyviai draugauju su štai kuo:
