Nerija.

Kągi… Po truputį baigia praūžti maratonas mokslai + darbas + jokio miego. Liko keletas darbų ir bus galima laukti maloniųjų egzaminų ir taip mano nemėgstamų Kalėdų. Supraskit teisingai: man patinka šventinė pakili nuotaika, tas pigus (o kartais ir ne) puošimasis ir komercinis pompazmas, tik pačių Kalėdų nemėgstu, nes jos visos vienodos - ploji delniukais laukdamas iš Kalėdų senio kažko ypatingo, o eilinį kartą gauni kažką a la “nežinojau, ką nupirkt, bet kaip ir priklauso kažką dovanot, todėl užsimerkęs bedžiau pirštu į labiausiai kaip kalėdinėms dovanoms nepageidaujamų šmutkių sąrašą ir VUOLIA, o dabar klyk iš džiaugsmo, nes mano dovana yra cool”… Bet grįžtant prie mokslų, pastaruoju metu intensyviai draugauju su štai kuo:

Rodyk draugams

Vakar mačiau lesbietes. Tikras. Nemoku paaiškint kaip tą suvokiau. Nepajutau nieko…

Rodyk draugams

Ko gero nereikia tūlam internautui aiškint, kas yra avataras. Paprastai tariant - tai internetinis atvaizdas, nebūtinai atspindintis tikrąsias savybes, naudojamas žaidimuose, forumuose, bendravimo programose ir pan.

Mažai kam žinoma, jog žodis “avataras” kilo iš Indijos. Tiksliau - iš sanskrito žodžio “Avatara”, kuris reiškia persikūnyjimą (inkarnaciją). Indų avatarai - tai pavidalai, kuriuose įsikūnydavo dvasia. Ryšys su dabartinio avataro sąvoka gana glaudus - tai lyg savo (esamų, norimų) savybių perkėlimas virtualiam atvaizdui, savaime suprantama, savo nuožiūra.

Kompiuterijos istorijoje avataras, kaip vartotojo atvaizdas, pirmą kartą panaudotas 1985 metais, žaidime “Ultima” (gal kas tokį pamenat, nes dar nebuvau gimus… :)? ). “Avataras” tuomet buvo žaidimo tikslas - t.y. pirmą kartą žaidime buvo siekiama savo vizualaus personažo tobulumo.

Kaip bebūtų keista, pirmą kartą istorijoje avataras, kaip virtualaus kūno, sąvoka suformuluota ir išplatinta ne virtualioje erdvėje, o … knygoje. Tai buvo Neal'o Stephenson'o satyros ir juodo humoro romanas “Snow Crash”, išleistas 1992 metais. (plačiau apie jį čia)

Dabar avatarai - tai internetiniai vartotojų veidai, atspindintys jų pomėgius, įsitikinimus, troškimus arba tiesiog žaidimų personažai, kuriems savybes gali parinkti pats. Iš kitos pusės, tai lyg ir būdas maskuotis…

Na slapukai, kokių avatarų pasiūlysite šiandien :)?

Rodyk draugams

Taigi. Mūsų kačiukas užaugo. Kadangi jau įgriso ikyrus kniaukimas bei perdėtas aktyvumas, nusprendėm, kad mūsų Setas katyčių neturės… O nešpietnas kavalierius būtų :).

Rodyk draugams

Pilvo šokis - be abejonės yra rytietiškos kultūros perlas. Tai ne tik šokis, tai ir ritualas, ir simbolis, ir menas.

Yra daugybė teorijų apie tai, iš kur kilęs šis šokis bei kada jis atsirado. Tai ko gero labiausiai tyrinėtojų apleista sritis, nes dauguma jų yra patys šokėjai, siekiantys išsiaiškinti savo šokio kilmę. Dabartinis šokis yra smarkiai modifikuotas ir išlaikęs tik keletą šokio principų, todėl labai sunku spręsti apie jo šaknis. Vieni tyrinėtojai teigia, kad jis atsirado senovės Graikijoje ir išplito su Aleksandro Makedoniečio užkariavimais, kiti, jog jis kilo iš Aukštutinio Egipto čiabuvių šokių, treti - jog tai ritualinis šventikių šokis. Lygiai kaip šokis turi daug kildinimo teorijų, jis turi ir daugybę pavadinimų: turkų - “oryantal dansi” (”rytų šokis”), arabų - “raqs sharqi” (”rytietiškas šokis”), kiniečių - “Shimpol Carmi” (”saulės šokis”). Už pasaulyje išplitusį pavadinimą “pilvo šokis” turime dėkoti prancūzams, nes būtent jie ir sugalvojo šitaip išversti pavadinimą (pranc. - danse du ventre).

Pilvo šokiu šis menas pavadintas ne be reikalo. Šokant labiausiai lavinamos sritys ir yra pilvas, šlaunys [moteriška ar ne :)?]. Iš šalies gali pasirodyti, kad tai viso labo tik paprastas lingavimas klubais, nereikalaujantis daug pastangų. Taip tikrai nėra. Tikri profesionalai metų metus tobulina savo įgūdžius. Tam reikia ir labai daug kantrybės bei viso kūno pajautimo, nes pradmenys susideda iš, atrodo, labai paprastų dalykų, kaip įvairūs klubų judesiai, tuo metu nejudinant krūtinės bei kitų “pašalinių” kūno dalių , kol, galų gale, išlavinamos visos kūno dalys ir galima sudarinėti kompozicijas. Po to jau įjungiama ir rankų plastika, akių kontaktas, įvairūs žingsneliai, atsilenkimai.

Ko gero ne kartą prie mūsų lieknesnių tautiečių merginų pratę žmonės uždavė sau klausimą, kodėl gi pilvo šokis rytų kultūrose laikomas tokiu erotišku ir nepakartojamu. O atsakymas glūdi senovėje. Pasirodo, pilvas nuo neatmenamų laikų laikomas vaisingumo simboliu, todėl ritualiniais šokiais lepinami ne tik pramogų išalkę užsieniečiai, bet kartu ir viliojami būsimi jaunikiai, klubais linguojama prie gimdyvių ar net šokama per vestuves, o jaunieji fotografuojasi sudėję delnus ant šokėjos pilvo. Tai laikoma geru ženklu bei sėkmingo šeimos pagausėjimo linkėjimu. Tiesa, kartais pilvo šokio šokėjos laikomos ir palaido elgesio moterimis. Dėl to kaltas jų dalyvavimas religinėse apeigose senovės Egipte, kartu ir apeiginėse orgijose, nes jos tapdavo šventikų sugulovėmis.

Dar neteko matyti pilvo šokio, kuris apsieitų be svarbaus jo atributo - žvangaliukais puoštos skaros, paryškinančios rytietiškos muzikos akordus. Priklausomai nuo šokėjos profesionalumo ir pasisekimo, jos kostiumas gali būti ir labai prabangus: pasiūtas iš lengvučio šilko, siuvinėtas raštais, puoštas brangiais akmenimis, auksu, skara ne su paprastais žvangučiais, o puošta aukso monetomis, prabanga spindi ne tik kostiumas, bet ir įvairaus pynimo plaukai, nuo odos su kiekvienu judesiu sklinda užburiančios kvepalų natos. Tiesa, šokiui paįvairinti dar kartais pasitelkiami ir kardai, smaugliai, margaspalvės lengvutės skaros ir skiautės. Dažniausiai moterų kostiumą sudaro: liemenėlė arba trumparankoviai marškinėliai, lengvas ilgas sijonas, žvanganti skara arba diržas, šydas. Vyrų kostiumas skurdesnis: kelnės, marškinėliai, retai - sijonas. Dažniausiai vyrų pilvo šokis vertinamas už gražius judesius ir charizmą. Pasaulyje labiau vertinamas ir tikruoju laikomas moterų atliekamas šokis todėl, kad vyrai klubų nejudina.

Pilvo šokis išties sveika. Jis gerina laikyseną, padeda išlaikyti gražias kūno linijas - kūnas ne tik pasidaro stangresnis bei įgauna plastiškumo, tačiau šokis dar ir padeda kovoti su celiulitu ir netgi mažėja rizika susirgti gimdos vėžiu. Tai puikus būdas kovoti su kompleksais dėl išvaizdos bei šiaurietišku kuklumu. O be to, šokis ne tik sveikatos

šaltinis. Pasiekus aukštą lygį galima neblogai užsidirbti. Jau dabar vakaruose
talentingos šokėjos per vieną vakarą uždirba iki dviejų tūkstančių JAV
dolerių. Štai jums ir “klubų raitymas” :)…

Galų galiausiai, pilvo šokis yra nuostabus jau vien todėl, kad jį gali
šokti bet kokio amžiaus bei sudėjimo žmonės. Tai bene vienintelė
sritis, kurioje gali nekompleksuoti dėl nereikalingų kilogramų, nes
tiek liesas išlavintas kūnas yra gražus, tiek minkštesnis pilvukas yra
labai pikantiškas, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus skonio.
Kiekvienas šokis yra unikalus. Jis priklauso nuo fizinių duomenų,
temperamento, charizmos, nuotaikos. Tai ne tik puikus būdas judesiais
išreikšti savo emocijas, mintis, švelniai paflirtuoti, bet ir įgyti
pasitikėjimo savimi.

Kartais rytų kultūros slepia kur kas daugiau paslaptingumo ir žavesio, nei mes galėtume įsivaizduoti…

Rodyk draugams

Nu ko gero nėra nieko šlykštesnio dalyko, kai negali padaryt savo darbo dėl ryšio problemų… F**k you TEO su savo suknistais dryžiais!!!

Rodyk draugams

Pornografijos sąvoka atsirado 18a. Prancūzijoje, pasirodžius Retifo de la Bretono knygai „Pornografas, arba Padoraus žmogaus apmąstymai apie tikrą prostitucijos amoralumą“. Knygoje buvo aptariami tuo laikmečiu nepadoriais laikyti klausimai, todėl sąvoka įgavo nepadoraus seksualumo atspalvį. Neretai erotika tapatinama su pornografija. Nežinantiems skirtumo - erotika, tai žmogaus vaizdavimas jausmų kontekste, o pornografija - tai viso labo lytinis aktas, pagal skirstymą (švelni pornografija, grubi pornografija) kartais ir su prievartos, žeminimo veiksmais. Tiesa, mokomoji medžiaga, net ir su sueities vaizdais, nėra laikoma pornografija. [O kas nubrėžia tą ribą :)? ]Pornografijos verslas senas kaip pats žmogaus amoralumas. O ir pats
verslas visai pelningas. Pornografijos produkcija kasmet atneša ~56
mlrd. dolerių pelno. Pvz 2000-aisias metais (palyginimui) buvo išleista
11000 pornografinių filmų, kai tuo tarpu Holivudo filmų sukurta “tik”
400. Pornografinių interneto puslapių sukurta 70000… Skaičiai
stebinantys ir kiekvienais metais vis didėja. Jei nevyktų kova su
pornografijos daroma žala savo seksualumo suvokimui, iškreiptas požiūris į moterį, prieinamumumu vaikams, tai būtų pats
nuostabiausias ir pelningiausias verslas, nes jo esmė - apeliacija į
nuolatinį sekso poreikį, todėl pelnas yra pastovus. Gal verta susimąstyti ir pasiieškoti mafijos protekcijos, kaip JAV? (JAV pornografijos verslą iš principo valdo mafija ir visas juodžiausias pogrindis, todėl į jį prasimušti nelengva.) O gal tiesiog pakanka pasinaudoti interneto pajėgomis, nes tvirtinama, jog net 30-35% viso interneto turinio sudaro pornografinio pobūdžio medžiaga. Internetas visagalis?..

Rodyk draugams

Kartais šventės būna tokios nuostabios, kad tiesiog norisi susigūžti į kampą ir apsibliauti.

Rodyk draugams

Dievaži nepažįstu nė vieno narcizo ar šiaip žmogaus be komplekso. Vargu ar tai įmanoma, nes jau vaikystėje patiriame vieną iš jų - Edipo kompleksą. Nežinantiems, kas tai - švelniai tariant, tai kova dėl vieno iš gimdytojų dėmesio su kitu gimdytoju, kol priimamas nekenčiamojo pavyzdys. Atrodo žiauru? Tačiau būtent tas lūžis yra labai svarbus psichologiniam vaiko vystymuisi ir perėjimui į latentinį periodą (aplinkos tyrinėjimo ir domėjimosi amžių). Visuomenėje įprasta manyti, kad kompleksai yra blogai. Iš dalies taip, tačiau kartu tai ir saugiklis nuo per didelio savęs vertinimo, o juos įveikus, tai puiki riba savo psichologinės būsenos vertinimui. Man yra tekę skaityti labai jau KEISTAI ironišką straipsnį (tyčia nededu nuorodos, nes rašymo stilius man pasišlykštėtinas), jog beveik visus kompleksus galima suvesti į vieną tašką - pavydą. Jei kompleksuoji ir esi kažkuo vis nepatenkintas, vadinasi pavydi tiems, kurie turi tai, ko neturi tu. Nors straipsnyje ir buvo gan gerų minčių apie tai, kuri - narciziška ar kompleksuotoji - pusė turėtų būti iškeliama kaip normalus (visuotinės normos prasme) reiškinys, tačiau manau, kad toks drąsus teigimas visgi nebuvo palydėtas dėmesio kompleksų šaltinimas. Juk tai intensyvi psichologinė būsena, sąlygota stiprių išgyvenimų.

Ko gero turėčiau palinkėti psichologinės sveikato ar dar kažko. Nelinkėsiu nieko. Patyrimai, pakilimai ir nuoskaudos lavina, taigi, gyvenkim ir laukim permainų (psichologinių ir mąstymo, kaip visada) :).

Rodyk draugams

Pažiūrėjusi “6 nuliai - milijonas” ir išgirdusi apie bangininį ryklį, žagtelėjau. Dar nebuvau apie jį girdėjusi. Tokiems pat, kaip aš - susipažinkite - tai didžiausia pasaulio žuvis, siekianti iki 20 m ilgio ir 30 tonų svorio. Beje, šis rainas ir dėmėmis margintas (gali būti ir be rašto arba bronzos spalvos) gražuolis yra švelnumo įsikūnijimas, visiškai nepanašus į kitus ryklius, ir minta ne žuvimi, žmogiena ar visokia kitokia maita, o planktonu, todėl, viešint šiltuose kraštuose, galite jį meiliai paglostyti. Na, nepaisant draugiško milžino charakterio, jis primena plėšrų ryklį. Yra vienas seniausių pasaulio gyventojų, atsiradęs geru šimtu milijonų metų prieš dinozaurus, turi tokius pat pelekus, kaip ir giminaičiai, gali suvirškinti bet ką, nors turi labai mažas smegenis, yra protingiausia žuvis pasaulyje. Vandenyje bangininis ryklys juda daug lėčiau nei kiti rykliai, tik iki 5 km/h (kai tuo metu jo giminaičiai juda 70 km/h greičiu (sausumoje tai būtų ~200 km/h)), tačiau turi 300 - 350 eilių dantų, kuriose šimtai mažyčių aštrių dantų. Be to, jis apdovanotas net 8 pojūčiais, iš kurių nepriekaištinga klausa, rega, uoslė, aštrus vibracijos jutimas, jaučia elekrinių laukų pokyčius. Būtų tikra gigantiška žudymo mašina, jei ne gamtos išdaiga… Šis milžinas “išsirita” iš kiaušinio, esančio motinos kapsulėje, lyg koks kašalotas košia vandenį ir tokiu būdu gaudo planktoną bei turi nuolat plaukioti, kad nepaskęstų, nes neturi oro pūslės, padedančios jam išsilaikyti ant vandens. Šie gražuoliai, ieškodami planktono nuolat migruoja, retai kada aptinkami grupėse. Kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau prisivilioti šių draugiškų ryklių į Lietuvą neįmanoma. Jie mėgsta tik šiltus vandenis…

Rodyk draugams