Nerija.

Bjaurus dalykas turiu pasakyti. Nuo pat vaikystės pasireiškia man šita bjaurybė. Tad nė už ką nelaukiu pavasarinių žydėjimų, vasaros su pjaunamom žolėm ir džiūvančiais šienais. (Ir apskritai vasaros negaliu pakęst) Atrodytų kur gi problema: nusiperki vaistų ir ryji piliules, kol negerumai dedas… Norėtum, vaikeli. Ta šienligė apgaulinga, pasireiškia tik tada, kai jai pačiai norisi ir kada susigalvoja… Kitaip sakant, ne kiekvienais metais man šitas “džiaugsmelis” tenka. Neprognozuojama, bet jau kaip užpuola, tai užpuola… Ir vis skirtingais simptomais bei intensyvumu. Jei įrašysime kiek istorijos, tai viskas prasidėjo, kai man buvo kokie penkeri. Su kitais vaikais iki išnaktų žaidėm pievoj, grįžtu namo, o akys išpurtę, ašaroja, atsimerkt negaliu, o siaubingai įkyrus niežulys ne tik kad nedingsta, bet dar ir stiprėja su kiekviena minute… Siaubinga naktelė buvo… Atsimenu (kadangi buvau Kaune pas močiutę), naktį dėdė net į budinčią vaistinę lėkė. Ir taip kitą dieną, ir dar kitą… Iš gėdos net į gatvę išeit negalėjau, nes akys buvo tooookios raudonos ir užtinę, kad pati vargu ką mačiau. Tada ir suvokiau, kad ŠIUKŠTU negalima man po pievas lakstyt… Tiesa, kaip minėjau, simptomai labai skirtingi. Yra buvę keletas kartų, kai man visas šitas reikalas pasirekšdavo tik nuo šieno ar džiūvančių žolių, bet iš principo begėdė šienligė atakuoja mano žalias akeles… Kodėl gi aš apie tą šienligę čia sugalvojau rašyt? Ogi todėl, kad jau strykčiojau iš laimės ir tryniau delniukus, kad gal išaugau jau iš tos ligos (būna ir taip). Bet kur tau… Jau visa savaitė, kaip mane kankina isteriškai erzinanti alerginė sloga, nuo kurios negaliu prakvėpuoti bei įkyriai sudirgusios akys su nepakenčiamu niežuliu. Visa laimė kantrybės nesidraskyti turiu kur kas daugiau nei vaikystėje, o tai negalėčiau į darbą eit… Atrodytų kurgi vėl problema? Ogi bėda ta, kad vaistų be recepto neparduoda (kaip daugumos šiandien), o grįžti namo ir nueiti pas šeimos gydytoją negaliu dėl darbo grafiko ir vis dar vykstančių egzaminų pasirašymų… Tad ir tenka slampinėti suirzusiai po namus ir vienkartinių nosinaičių skyrius prekybos centruose bei erzinti aplinkinius šniurpščiojimais, dejonėmis bei nesibaigiančiu čiauduliu…