Bug.
Gal kas man norit paaiškinti, kas per bug’as čia su tuo blogas.lt, kad negaliu redaguoti savo komentarų? “Jūs turite būti prisijungęs”. Tai eghem… Prisijungus. And? Sucks…
Muilinė.
Va, kas būna, kai turi gerą vaizdą ir prastą fotiką… Fotomenininkai pirštais užbadytų…
Indiana, Indiana…
Sekmadienį vakare nusprendėm pažiūrėti Indianą Džounsą. Ką galiu pasakyti… Eidamas į tokį filmą ir matęs senesnes dalis, tikrai tikiesi beprotiškų nuotykių, dinamikos, daug reklivijų, paslapčių ir t.t. Na… Šįkart Spielberg’as matyt užmigo ant laurų. Suprantamas jo potraukis kosmosui ir ateiviams, bet tema taaaaaaaaip nuvalkiota, kad net pykina, kovų scenos ištemptos ir nuobodžios, dekoracijos popierinės, o pats filmas neįtikėtinai nuspėjamas… Vienintelis teigiamas dalykas - gražiai įkomponuota istorija. Dėl bendro išprusimo pažiūrėti gal ir reikia, bet dėl tokio filmo eiti į kiną neverta…
Klausimas.
Niekaip nesuprantu, kodėl šventės, progos, etc. siejamos su alkoholiu. Anyways, liko tik sesija iki 3-kursės statuso :). Lašelį juk galima ;)…
Things change…
Atsisėdau (o gal atsiguliau) ir pamąsčiau - gyvenimas tikrai keičiasi. Kinta smulkmenos, bet juk jos ir sudaro gyvenimą, nuspalvina dieną ar kala vinį į karstą… Kažkada šlaviau šaligatvius ryškiai per ilgomis kelnėmis, kutendama vėją trumpais raudonais plaukais, kažkada gyvenau šokiu, gaila dabar tam nėra galimybės, kažkada klausiau tik house muzikos, o dabar mano winamp’e groja tango ritmai, metalas, nuvalkiotas popsas, progresyvas, kažkada turėjau ilgus dailius nagučius, o dabar jie trumpi ir lakuoti juodai, kaip privaloma puošmena gitaros stygų iškankintiems pirštams, kažkada tik svajojau tas stygas paliesti, o dabar gitara jaukiai įsitaiso man ant kelių. Kažkada tikėjau, kad žmonės yra šlykštūs, bet norėdami gali ištraukti savo grožį į paviršių… Deja. Nostalgija? Galbūt. Nusivylimas? Kartais. Bejėgiškumas? Vis dažniau. Kas nutiko? Gyvenimas. Naujas miestas, naujas ritmas, naujos pažintys, nauji planai, naujos svajonės, naujos ambicijos, nauji pomėgiai, naujos emocijos, nauja laimė, naujos krizės, nauji nusivylimai, nauji atradimai savyje, naujas įkvėpimas, nauja stiprybė, naujas pasitikėjimas, naujas pavasaris širdy, nauja…. :) Ko gero taip pagreitintu tempu prasisuktų mano pastarųjų metų gyvenimas. Ar kažko gailiuosi? Žinoma ne. Tiesiog kartais reikia sukąst dantis ir tikėti, kad viskas, kas tave smaugia, žlugdo, skaudina yra tik indikatorius, tik ekstremumas, kad žinotum, jog būna geriau. Be viso šito aš nebūčiau aš: bjauri, kandi, kartais tyli ir kompleksuota, bet pagaliau laiminga.
Studento dienoraštis.
Gee… Turbūt esu viena nenormaliausių studenčių pasaulyje, bet tiesiog laukiu nesulaukiu sesijos. Sakykit kaip norit, bet paskaitos 8.00-19.00, darbas, 2 užsienio kalbos, mokymasis groti gitara bei em… asmeninis gyvenimas (?) atima žvėriškai daug laiko. Uf, liko nedaug, tik sulaukti kitos savaitės, o tada… tada FREEDOM!!!
P.S. Kadangi labai noriu pasikeisti savo puslapio šabloną, ir kadangi, kaip žinia, tikrai nesu mis kompiuterastė, teks paklausyt šefo patarimo ir imtis “html for dummies”… Jei kam tuo metu dings internetas, tai čia ne aš :)…
Gyvenimas?
Mes broliai lietuviai mėgstame dejuoti ir skųstis. Ką padarysi, kad netipiški šiauriečiai esam ir nemokam apsimetinėt, kad viskas OK. Tad ir dalinuosi su jumis paveiksliuku, kuris, mano manymu atspindi ne tik Lietuvos statistiką, bet ir šiaip sarkastiškai parodo, ko vertas mūsų depresinis gyvenimas. Už foto dėkui vienam tokiam labai geram dėdei ;)
I’ll be gone…
The BEST EVER lietuvių pagamintas gabalas. Visa kompozicija 10 balų ir nė vienu mažiau. Kankinu savo vargšę naršyklę ir klausau be perstojo. [Jei kas turit, pasidalinkit, a? :) ]
Kas gražu man.
Naršydama po žiniatinklį (suprask - internetą), radau, mano nuomone, labai gražią ir menišką nuotrauką. Lyg kažkokia nostalgija persipina su paslaptingumu ir šėlsmu. Labai jau romantiška asmenybė pavaizduota: priešinimasis vėjui, jaunas kūnelis su rimtomis, atrodo patyrusiomis akimis… Čia mano vertinimas. Dalinuosi.
Google reader.
Kol buvau dingus, kolegos blogeriai tikrai nesėdėjo vietoje. Per visą tą laiką pražiopsojau 646 išminties ir kūrybiškumo perlus. Gal galėtumėt padaryti summary apie savo pasiekimus, naujus išgyvenimus, gyvenimo peripetijas ir intrigėles :)? Jau vien nežinau.lt 237 įrašų skaitymas būtų tolygus keletui rimtų knygų su daug daug puslapių… Beje, galiu labai pasidžiaugti ir labai nurausti iš gėdos: net man ir nerašant, lankytojų pastoviai yra, ir pakankamai nemažai, o jau degu degu iš gėdos, nes kaip ir įsipareigojus jaučiuos jiems. Pasirodo mano marazmai gali būti įdomūs :)!